Nemuno pakrantės dauboje iškilusi bažnyčia – seniausias Kauno ankstyvosios gotikos paminklas (XV a.). Pasak legendos, šventovę kaip padėką Aukščiausiajam pastatė Vytautas Didysis, sėkmingai perplaukęs upę ir taip išsigelbėjęs po pralaimėto mūšio. Tarpukariu bažnyčiai vadovavęs rektorius kun. J. Tumas-Vaižgantas ją švelniai vadino Vytautine, o kunigaikštis pagerbtas paminklu bažnyčioje.
Ant šiaurinės fasadinės sienos – lentelė su žymenimis. Tai iki XX a. vidurio kildavusių Nemuno potvynių ženklas. O jų būta tikrai nemažų – bažnyčios viduje net irstytasi valtimi.